Atžalynas - Atžalyno progimnazija

LIONS QUEST programa

Džiaugiuosi galėdama Jums pranešti apie LIONS QUEST programos įsibėgėjimą. Balandžio 6d. įvyko pirmasis seminaras „Kas tai yra socialinis ir emocinis ugdymas“ skirtas mokyklos bendruomenei. Seminare dalyvavo mokyklos administracija, mokytojai, tėvai, PPT atstovė V. Bidvienė bei Švietimo skyriaus specialistė I. Daubarienė. Seminarą vedė lektorė Ramutė Sirutienė. Seminaro metu dalyviai galėjo pajausti kokie svarbūs yra kiekvieno vaiko gyvenime, kiek daug nuo mūsų priklauso.

Kaip dažnai suaugusieji yra dėmesio centre. Jie viskam vadovauja. Jie planuoja – vaikai vykdo. Jų vaikams reikia klausyti. Jais vaikams reikia tikėti. Jiems reikia atrodyti stropiai. Prie jų  reikia prisitaikyti, reikia jiems visada įtikti. Jie nuolatos viską vertina. Nuo jų esi priklausomas. Reikia vykdyti jų nurodymus, tyliai kęsti jų nuotaikų kaitą. Reikia stengtis jiems patikti. Reikia stengtis, kad jiems patiktum labiau nei kiti. Jie turi tave mėgti. Be to, reikia daug ką nuo jų slėpti – dėl to jų bijoma.  Bet juk svarbiausi turi būti vaikai. Viskas priklauso nuo jų. Ko nors išmokti gali jie patys. Mes, suaugusieji jau esame buvę vaikais, todėl mums tūrėtų būti lengviau juos suprasti. Būtent mes, suaugusieji, turime suprasti, kad vaikai turi būti dėmesio centre: jiems reikia paskatinimo ir pripažinimo, užtarimo ir globos, jiems reikia saugios erdvės. Jei esminiai vaikų poreikiai yra patenkinti, tuomet vaikai demonstruoja prigimtinį smalsumą. Mums nereikia jų ginti prie darbo, bet mes sugebame iš jų išguiti smalsumą nuolatiniais nurodymais ir draudimais: „Daryk tą! Nedaryk to! Nekišk nagų! Liaukis! Atsargiai! Ne! Taip negalima! Baik!..“ Jie nuolatos tą girdi namuose ir mokykloje, kuri viską už juos reguliuoja, už juos nustato tikslus, nepalikdama erdvės pasireikšti smalsumui ir vaizduotei bei ignoruoja tiek jų „žemuosius“ poreikius, tiek ir poreikį mąstyti ir suprasti.  Nevalia vaikų sprausti į suaugusiųjų įsivaizduojamų pasiekimų, karjeros ar kažkokių ateities scenarijų rėmus, nes vaikai gyvena šia akimirka; brukant svetimus kriterijus jie praranda individualybę ir yra pasmerkti gyventi „ne savo“ gyvenimą. Vaiko vaikystė priklauso nuo mūsų. Mes esame tie, kurie gali išmokyti vaiką spręsti problemas, bendrauti, bendradarbiauti, planuoti savo veiklą, sutarti su šeima ir kitais suaugusiaisiais, jausti ir atjausti, būti stipriomis asmenybėmis. Dabartiniams vaikams reikia mokyklos, kuri pirmaisiais ugdymo žingsniais įdiegtų ir pagrindinius gebėjimus: būti drausmingiems, suvokti, kas aplink juos vyksta, klausytis, reikšti mintis ir bent kuriam laikui sutelkti dėmesį. Tai įmanoma. Vaikams  būdingas smalsumas, žinių ir suvokimo paieškos: jų nereikia mokyti būti smalsiais. Keistis reikia mums – tėvams, mokytojams. Visiems, kurie supa vaiką.

Šis projektas skirtas  mums, suaugusiesiems, kad  norėtumėme ir galėtumėme pažinti vaiką, stengtumėmės suprasti vaiką ir jam padėtumėme. Programos metu mokysimės visi - mokytojai, tėvai, vaikai. Rugsėjo mėnesį penktų klasių mokiniai bus aprūpinti knygomis „Pokyčiai ir iššūkiai“, penktokų tėveliai gaus knygas „Atradimų metai“, „Knyga apie narkotikus“, mokytojai turės galimybę pasiskaityti ir pagilinti žinias knygų „Tėvų susirinkimų knyga“, „Programos vadovas“ pagalba.

Socialinė pedagogė Laima Kuzminskytė