Kaip septintokai varė žiemą iš kiemo „Nors sniego nėra, bet faktinė žiema vis dar laiko mus savo gniaužtuose,“ – nusprendė susirinkę septintokai. Tuoj išpuošė gražuolę Morę, kad visos žiemos blogybės į ją sueitų, išsikvietė Lašininį ir Kanapinį, mat niekaip nesutarė kas geriau – ar gyventi sočiai ant „pečiaus“, ar džiaugtis saulute ir misti silkės uodega. Paskui Lašininį ir Kanapinį sugužėjo marios čigonų, žydų, ubagų, net „veselninkų“, muzikantų. Nenumanė septintokai, kad tokį šurmulį sukels atėjūnai. Pagailo septintokams Morės, todėl pastatė ją mokyklos fojė. Gal, sako, atsiras koks jaunikis ir išgelbės nuo ugnies. Glėbesčiavo, fotografavosi, glostė, bet nė vienas į žmonas imti nenorėjo. Kol visi Morę tikrino, Lašininis su Kanapiniu visai susipyko ir ėmė negražiais žodžiais viens kitą užgaulioti, peštis, rungtyniauti. |
|
Net neklausę mokyklos direktoriaus „veselninkai“ fojė stalus išsidėlioję, agurkais apsikrovę, muzikantų prisikvietę, iškėlė vestuves. Piršliai mokė šokti jaunuosius, ragavo karčius agurkus ir saldino juos jaunųjų bučiniais. Į „Polkos su ragučiais“ sūkurį netilpo visi norintys. Vestuvinį jaudulį pajutę dažnai šlapinosi čigonių vaikai... Atvykėliai žydų, čigonų, ubagų paraginti iškepė kalną blynų, kad pavaišintų nepatikliai į juos šnairuojančius mokytojus. Į Giltinių rankas vis tik papuolė gražuolė Morė. Tampė ją po mokyklą, grojo laidotuvių maršą, skelbė jai nuosprendį, kol galų gale mokyklos sporto aikštelėje nusprendė ant laužo sudeginti. Dar Lašininis bandė savo jėga pasipuikuoti ir Morę gelbėti, bet pralaimėjo prieš daug stipresnę Kanapinio komandą. Mes irgi ten buvom, agurkų ragavom, blynų prikimšom, silkės uodegą laižėm, todėl visą teisybę jums užrašėme.Septintųjų klasių auklėtojos |