Mokymų ciklo metu pedagogai gilino savo profesines kompetencijas įvairiose ugdymo srityse, ypatingą dėmesį skiriant įtraukiam ugdymui bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pažinimui. Pagrindinis mokymų tikslas – stiprinti mokymų dalyvių profesines kompetencijas, siekiant suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių apie įtraukųjį ugdymą skiriant ypatingą dėmesį praktiniams pavyzdžiams.
Mokymų metu dalyviai įgijo išsamių žinių apie psichoemocinio klimato reikšmę klasėje bei mokyklos bendruomenėje. Analizuota, kaip socialinių ryšių stiprinimas ir aktyvių, kūrybiškumą skatinančių mokymo metodų taikymas padeda įtraukti visus mokinius į ugdymo procesą, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar raidos ypatumų. Praktinėse veiklose pedagogai išbandė metodikas, kurias galės pritaikyti savo darbe – ypatingai dirbant su emocinių, elgesio ar mokymosi sunkumų turinčiais vaikais.
Didelė dėmesio dalis skirta vaikų, turinčių intelekto ar autizmo spektro sutrikimų, pažinimui ir ugdymui. Dalyviai susipažino su šių sutrikimų samprata, požymiais ir individualios pagalbos planavimo principais. Buvo nagrinėjami konkretūs atvejo pavyzdžiai, praktikuojamasi sudaryti pagalbos planus, įtraukiant šeimą ir specialistus. Mokytojai išmoko taikyti įvairius metodus – nuo sensorinės integracijos iki alternatyvios komunikacijos priemonių – siekiant geresnio mokinių įsitraukimo ir pažangos.
Mokymuose taip pat gilintasi į emocinio intelekto ugdymą. Aptarta, kaip mokytojo emocinis raštingumas daro įtaką klasės mikroklimatui, kokiais būdais galima padėti vaikams įveikti nerimą, pyktį ar baimes. Pedagogai mokėsi emocijų reguliavimo technikų, analizavo sudėtingas situacijas bei ieškojo veiksmingų sprendimų bendradarbiaujant su tėvais.
Dėmesys buvo skirtas ir sąmoningumo (mindfulness) ugdymui – tiek mokinių, tiek pačių mokytojų praktikoje. Dalyviai susipažino su dėmesingumo pratimais, savistabos metodais, streso valdymo technikomis ir diskutavo, kaip juos integruoti į kasdienę pedagoginę veiklą. Mokytojai analizavo kartų skirtumus, technologijų poveikį vaikų kognityvinei, emocinei ir socialinei raidai, bei svarstė apie sveikų ribų nustatymo svarbą ugdymo procese.
Mokymai padėjo pedagogams ne tik gilinti teorines žinias, bet ir plėtoti praktinius įgūdžius, skirtus kurti saugią, įtraukią ir vaikui palankią mokymosi aplinką. Dalyviai išreiškė motyvaciją taikyti įgytas žinias savo darbe, akcentavo refleksijos naudą ir išsinešė aiškias kryptis tolesnei profesinei plėtrai.
Apibendrinant, šie mokymai prisidėjo prie pedagogų profesinio augimo, sustiprino jų pasirengimą reaguoti į mokyklos iššūkius bei gebėjimą kurti įtraukią, vaikų raidai palankią aplinką. Dalyviai išsinešė ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įrankių, kuriuos galės taikyti savo kasdienėje veikloje, siekdami visapusiškos mokinių gerovės.
